
Darnios „žaliosios“, tvarios ar kitokių panašių bendruomenių idėja pasaulyje nėra nauja. Išties, žmonijos istorijoje "žaliosios" idėjos buvo siejamos su tuo, kaip žmonės sugyvena su aplinka. Anksčiau gyvenusios kartos nežinojo darnumo ideologijos, tačiau žmonija jau XIX a. suprato, koncentruotos urbanistikos, kompaktiško miesto, sveikos aplinkos, švaraus oro ar gėlo vandens, derlingos žemės priklausomybės kaip žmogaus ir gyvenamosios aplinkos formavimo dalyvių diskurso reikšmę.
Šių dienų samprata atspindėta Bristolio susitarime (ODPM, 2005, p. 6). Tvarios bendrijos apibrėžiamos kaip „vietos, kuriose dabar ir ateityje žmonės nori gyventi ir dirbti. Jos atitinka skirtingus gyvenančių ir būsimų gyventojų poreikius, jautrios aplinkai ir prisideda prie aukštos gyvenimo kokybės. Jos yra saugios ir visa apimančios, tinkamai suprojektuotos, pastatytos ir valdomos, taip pat teikia lygias galimybes ir geras paslaugas visiems“ .
Šios sampratos kontekste kuriamas „Žaliosios“ bendruomenės diskusijų tinklas, kuris turėtų apimti teritorinių bendruomenių (TB) gyventojus. Šiandien aplinkos ir miestų formavimo dalyvių diskursas vertinamas per miesto užstatymo tankio ir intensyvumo rodiklius, kompleksiškumo laipsnį, automobilizacijos intensyvumą, mobilumą, energijos vartojimo efektyvumą, teisinę bazę. Atveriamas platus temų, draugiško aplinkai miestų formavimo ir patirčių diskurso laukas, galintis padėti rasti atsakymus į globalaus pasaulio visuomenei iššūkius.
Diskurso potemės:
Jonas JAKAITIS
Studentų baigiamuosiuose darbuose – idėjos Birštonui
Jonas Jakaitis 07-02-2013
Studentų baigiamuosiuose darbuose – idėjos Birštonui. Prie neformalaus bendradarbiavimo projekto, pakvietus doc. G. Stauskiui, su savo vadovaujamais studentais prisijungė Aplinkos inžinerijos fakulteto Miestų statybos katedros docentai dr. Jonas Jakaitis, dr. Edita Šarkienė, dr. Rasa Ušpalytė-Vitkūnienė, Statybos technologijos ir vadybos katedros doc. dr. Vaidotas Šarka, Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedros habil. dr. prof. Borisas Melnikas, Pastatų energetikos katedros doc. dr. Giedrius Šiupšinskas. VGTU ir Birštono savivaldybės bendradarbiavimas įgavo konkrečias formas po to, kai 2012 metų pradžioje šios dvi institucijos pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Dar 2012-ųjų rudenį VGTU dėstytojai ir studentai lankėsi Birštono savivaldybėje...(Inžinerija 2013-02-04, p.9)
Daugiau apie akademinės bendruomenės ir Birštono savivaldybės partnerystę sakityti daugiau: http://www.vgtu.lt/media/files/1/inz-02-2013.pdf
Bernardinų sodo teritorinė bendruomenė
Jonas Jakaitis 02-02-2013
IDĖJA. Tinklalapyje pristatoma Bernardinų sodo (pav.) teritorinė bendruomenės savikūros idėja. Rubrika yra skirta norintiems prisijungti prie bendraminčių bendruomenės ir būti aktyviais miesto visuomenės nariais tokiose veiklos, kaip visuomenės demokratėjimo; „žaliųjų“ statybų ir architektūros; aplinkos apsaugos; energetikos ir gamtos išteklių; ES ir tarptautinės teisėkūros; komercinės; nekilnojamojo turto; viešųjų pirkimų; kraštovaizdžio formavimo ir kt., srityse. Ši aktualijų rubrika yra paskata vienytis į diskusijų platformą, ir gauti informaciją rūpimais klausimais virtualioje aplinkoje.

BENDRUOMENĖS INICIATYVINĖS GRUPĖS APRAŠYMAS.
Bernardinų sodo (buvusio Sereikiškių parko) pritaikymo visuomenės poreikiams darbo grupė yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos formalizuota savanoriškais pagrindais dirbanti ekspertų grupė (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-01-18 Įsakymas Nr. 30-145 „Dėl Bernardinų sodo (Sereikiškių parko) pritaikymo visuomenės poreikiams darbo grupės sudarymo“, kurios pagrindiniai tikslai yra skleisti informaciją apie Bernardinų sodo pritaikymo visuomenės poreikiams galimybių, telkti tikslinę teritorinę bendruomenę, kuri kaip parko šeimininkė rūpintųsi juo po rekonstrukcijos, teiktų rekomendacijas sodo veiklai optimizuoti.
Visuomeninės grupės nariai:
Doc. dr. J. Jakaitis, grupės pirmininkas, VGTU Architektūros instituto direktorius;
R. Sanderson, grupės sekretorė, VšĮ‚ Vilniaus miesto parkai kraštovaizdžio architektė;
G. Čeponytė, Vilniaus miesto savivaldybės atstovė;
R. Juodkaitė, VU Botanikos sodo sk. vedėja;
M. Mačiulis, VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ atstovas;
A. Malakauskis, Pranciškonų parapijos atstovas;
Dr. A.Skirdaila, VU Botanikos sodo direktorius;
Prof. M.Šaliamoras, VDA.
APIE BERNARDINŲ SODO PROJEKTĄ.
Buvęs Sereikiškių parkas 2012 m. balandžio – 2013 m. gegužės mėnesiais yra uždarytas pertvarkymui pagal SĮ „Vilniaus Planas“ parengtą techninį projektą. Pertvarkymo darbai planuojami baigti 2013 m. pirmoje pusėje, o atidarytas želdynas bus vadinamas Bernardinų sodu. Prieš pertvarkymą sodas buvo tvarkomas ir prižiūrimas kaip vienas iš miesto centrinės dalies parkų pagal to meto galimybes.
Pagrindinės problemos buvo - sodo kaip vientiso, išskirtinio vieneto neidentifikavimas, teritorija buvo praradusi savo reikšmę - kaip seniausias, turiningiausią istoriją turintis miesto želdynas su išlikusiais A.V. Strauss‘o projektuotais ir įrengtais elementais.
Sprendimas Bernardinų sodą rekonstruoti buvo priimtas siekiant identifikuoti teritoriją kaip vieną svarbiausių Vilniaus miesto viešųjų erdvių, pažymint XII a. siekiančią istoriją, primenat skirtingą parko paskirtį įvairiais amžiais ir laikotarpiais (Šventoji giraitė (XII , Bernardinų sodas, Vilniaus universiteto botanikos sodas, Vilniaus miesto viešas parkas, Jaunimo sodas, Sereikiškių parkas).
Po rekonstrukcijos tai bus pirmasis Vilniuje ir Lietuvoje tokio tipo viešas miesto parkas, kuris turėtų atgauti autentiškus, XIX amžiaus pabaigoje buvusius bruožus: atvirų – uždarų erdvių sistemą, istorine informacija remiantis suformuotą centrinę parko dalį, botanikos ir vienuolyno augalų ekspozicijas, alpinariumą, rožyną ir kitus istorinius elementus. Atnaujinta erdvė bus pritaikyta Vilniaus m. svečių ir šiuolaikiniam lankytojų kultūriniams, edukaciniams ir rekreaciniams poreikiams.
KODĖL AKTUALU BURTIS Į TERITORINĘ BENDRUOMENĘ. Iš viešoje erdvėje matomų pasisakymų ir publikacijų bei profesionalioje aplinkoje girdimų minčių aiškėja, kad objektyvios informacijos apie Bernardinų sodo projektą trūksta nuo pat jo įgyvendinimo pradžios. Taip pat nepakanka objektyvios informacijos, skirtos plačiajai visuomenei, apie miestų želdynų problematiką, trūksta diskusijų ir praktinių forumų šia tema, o taip pat patirties ir metodų grįžtamam ryšiui su visuomene užtikrinti, kuriuo remiantis būtų galima formuoti darnią želdynų tvarkymo politiką. Darbo grupė kartu su Bernardinų sodo administracija remdamasi sukaupta informacija apie parkų tvarkymą bei kitų šalių patirtimi siekia plėtoti sampratą apie istorinių parkų miestuose teikiamą visuomenei naudą, pagerinti informacijos sklaidą ir užtikrinti visuomenės bei vietos valdžios sanglaudą.
TINKLALAPIO RUBRIKOS TIKSLAS. Remiantis Vakarų praktika paskatinti visuomenę jungtis į tikslinę teritorinę bendruomenę. Siekiant šio tikslo sprendžiami uždaviniai:
- siekti informuoti, šviesti visuomenę apie vertybines miesto charakteristikas, želdynų šiandieninę būklę, kraštovaizdžio architektūros objektus, kurie formuoja miesto savitumą;
- paskatinti profesionalų ir plačiosios visuomenės dialogą ir diskusijas šia tema forumuose, konferencijose, seminaruose ir kituose ateities renginiuose;
- Sukauptos informacijos pagrindu parengti ir išleisti informacinį leidinį taip pat ir elektroniniame ištekliuje;
- Šia veikla suformuoti Bernardinų sodo bendruomenę.
Bibliografija: http://www.ai.ar.vgtu.lt/praktika/
Construction21 projektas, kurio tikslas sukurti tarptautinę bendradarbiavimo platformą specilaistams ir atrasti naujus metodus projektuoti ir statyti tvarius pastatus, tapo IEE "Intelligent Energy for Europe" programos nugalėtoju. Šios platformos prototipas veikia Prancūzijoje nuo 2009 metų, o dar šešiose Europos Sąjungos šalyse planuojamas įgyvendinti iki 2012 metų, kitose Europos Sąjungos šalyse per artimiausią 5 metų laikotarpį.







