Diskusijoje aptarti Lietuvos laukiantys iššūkiai

Autorius: Kristina Buidovaitė.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto dvisavaitis laikraštis "INŽINERIJA"

Gegužės 11 d. Seimo Europos informacijos biure vyko Europos savaitės diskusija „Energiškai našių pastatų perspektyvos Lietuvoje“, kurią organizavo Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakultetas ir Seimo Europos informacijos biuras.

Diskusijoje mokslininkai, verslininkai ir politikai pristatė Lietuvos laukiančius žaliosios energetikos iššūkius

Diskusijoje mokslininkai, verslininkai, visuomenės atstovai ir politikai dalijosi ES šalių patirtimi, pristatė Lietuvos laukiančius žaliosios energetikos iššūkius,  atkreipė dėmesį į įsisenėjusias ir vis dar pernelyg vangiai sprendžiamas problemas. Ši diskusija yra VGTU Architektūros fakulteto mokslininkų vykdomo  tarptautinio projekto „Construction 21“ dalis.

Reikalavimai sunkiai įvykdomi

Tapusi Europos Sąjungos (ES) nare Lietuva įsipareigojo vykdyti tam tikrus reikalavimus, keliamus šalims narėms. Vienas iš jų – ES patvirtintas planas 20/20/20. Juo siekiama iki 2020 metų 20 proc. sumažinti šiltnamio dujų lygį ir energijos suvartojimą, taip pat pasiekti, kad atsinaujinantys energijos ištekliai
sudarytų 20 proc. visos ES energijos išteklių. Deja, VGTU Pastatų energetikos katedros prof. habil. dr. Vytauto Martinaičio teigimu, sumažinti energijos vartojimą pavyks greičiausiai tik 10 proc. Taip pat nuo 2020 metų visi nauji pastatai turės būti beveik nulinės energijos. „Kai kalbame apie darnius pastatus,
energijos taupymą, nulinės energijos pastatus, kalbame apie ilgalaikį procesą, kuriam reikia pasiruošti. Atrodo, kad to reikia kažkam, bet ne Lietuvai. Ateis laikas, kai už tai, ko nepadarėme, teks mokėti labai didelius pinigus“, – iniciatyvos stoką akcentavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas  Šimėnas. Vis dėlto Lietuvoje procesas įsibėgėja – šiuo metu Seimas svarsto Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo ir sertifikavimo.

Žalioji energetika skinasi kelią

Nors naujų pastatų statyba ir senų pastatų renovacija yra naudingiausia energijos efektyvumui ir taupymui, Lietuvoje šis procesas vis dar įstrigęs. „Lietuvai gresia ne klimato kaitos, o išlaidų už energiją pavojus“, – pabrėžė prof. habil. dr. V. Martinaitis. Jis kartu su doc. dr. Dariumi Biekša apžvelgė pagrindinius ES  dokumentus, susijusius su energijos taupymu, pastatų modernizavimo tendencijas bei neišnaudotas galimybes.

Energinį efektyvumą architektūroje ir statyboje pristatė VGTU Urbanistikos katedros doc. dr. Gintaras Stauskis ir VGTU Architektūros instituto direktorius doc.  dr. Jonas Jakaitis. Jie aptarė žaliosios energetikos kryptis ir tendencijas ES bei Lietuvoje, esamas urbanistinės politikos problemas ir valstybės urbanistinės  politikos viziją, kurios pagrindas – urbanizuotų teritorijų koncentruoto vystymo skatinimas, energetinių išteklių taupymas, viešosios infrastruktūros plėtra,
vietos ekonomikos augimo didinimas ir pan.

Doc. dr. Jonas Jakaitis trumpai pristatė projekto „Construction 21“ rezultatus. Doc. dr. Gintaras Stauskis aptarė žaliosios urbanistikos miestui principus: tai, pasak jo, saugi, patogi, kokybiška gyvenamoji aplinka, inžinerinė infrastruktūra, kurios pagrindas – išmanieji energijos tinklai bei visuomenėje daug diskusijų sukelianti susisiekimo sistema, teikianti prioritetą žmogui. „Automobiliams paaukotos gražiausios miestų vietos. Tam tikrų apribojimų įvedimas, o ne  investavimas į automobilių infrastruktūros plėtrą, pagerintų gyvenimo kokybę“, – įsitikinęs doc. dr. G. Stauskis. Architektas plačiau pristatė ir išmaniųjų energijos tinklų koncepciją. Vartotojai sujungiami į bendrą tinklą ir naudojasi turimais ištekliais, atsižvelgdami į savo poreikius. Šis išmanusis energijos
tinklas – savotiški išteklių mainai. Doc. dr. G. Stauskis apžvelgė ir žaliąją pastatų architektūrą, kuri Lietuvoje dar tik plėtojasi, bei pabrėžė žaliosios bankų strategijos reikšmę, gerinant aplinkos bei gyvenimo kokybę.